Konradas Valenrodas
Adam Bernard Mickiewicz


Ciesz się klasyką! Miłego czytania!





Adomas Mickevičius

Konradas Valenrodas





Lietuviškas šiupinys/ Iš svetimų skanskonių[1 - skanskonis – skanėstas, gardumynas. [przypis edytorski]] ant naudos/ broliams lietuviams pataisytas.




Nameliai mano mieli,/ Man visur patogu;/ Bet niekur nėr tiek laimes,/ Kaip po jūsų stogu.





Ineiga[2 - ineiga – dab.: įžanga. [przypis edytorski]]


		Jau šimtas metų baigės, kaip Kryžiokai
		Kraujais pagonių braidydami truko;
		Po jungu kaklą nulenkė Prūsokai,
		Ar, likę žemę, su gyvasčia[3 - gyvastis – gyvybė. [przypis edytorski]] spruko;
		Vokietis vidams tuos sūnus nelaimės
		Gaudė ir žudė pagonis dėl baimės.

		Nemuns Lietuvius nuo Kryžiokų dalo[4 - dalo – trump. nuo dalijo; skyrė. [przypis edytorski]]:
		Ant vieno krašto blizga šventinyčios
		Ir ūžia girios ruimingos[5 - ruimingas – erdvus, platus. [przypis edytorski]] be galo;
		Ant antro krašto kryžius ant bažnyčios
		Galvą auksinę debesyse remia,
		Rankas išskietęs ant Lietuvos gojų[6 - gojus – nedidelis miškas, giraitė. [przypis edytorski]],
		Lig geisdams visą Palemono žemę,
		Gleby suėmęs, paverst sau po kojų.

		Šiąpus lietuviai, subėgę ant mūšio,
		Meškiniuos rubuos, su kepurėms lušio,
		Kilpinėms rankoj ir pilnu saidoku[7 - saidokas – strėlių ar akmenų svaidomasis lankas. [przypis edytorski]],
		Budriai daboja ant žingsnių kryžiokus.
		Anoj vėl pusėj, ant kriaušės pas srovę,
		Tiktai kryžiokas kaip įbestas stovi,
		Akims meruodams priešininkų vietą[8 - priešininkų vietą – čia: priešininkų vietoje. [przypis edytorski]],
		Kalba rožančių ir taiso muškietą[9 - muškietą – senovinis dagtimi uždegamas šautuvas. [przypis edytorski]].

		Abidvi šalys stovi ant sargybos.
		Ir taip ans Nemuns, kurs dėl vaišinimo
		Glausdavo kitkart broliškas sodybas,
		Dabar jau stojos slenksčiu prapuolimo;
		Nei vienas šiandien be prapulties pelno [10 - prapultis – sen. pražūtis. [przypis edytorski]]
		Negali peržengt rubežiaus[11 - rubežius – siena, užsienis. [przypis edytorski]] smertelno[12 - smertelnas (iš rus.) – mirtinas. [przypis edytorski]].
		Tiktai spurguota[13 - spurguota – pumpuruota, su pumpurais. [przypis edytorski]] apinio šakele,
		Patraukta Prūsų žilvičio[14 - žilvitis – guosių šeimos medis. [przypis edytorski]] gražybe,
		Drąsiai kaip pirma pratiesia rankelę
		Ir, persiritus per srovės gilybę
		Žolių viršūnėms ir šakoms karklino,
		Ant svet’mo krašto mielą apkabina.
		Tik senu būdu lakštangėlės Kauno
		Gojuose Prūsų seseres aplanko;
		Liuosios[15 - liuosios – laisvos. [przypis edytorski]] ir linksmos, ant stiebelio liauno[16 - liaunas – lengvai linkstantis. [przypis edytorski]]
		Supamos tikiai nematoma ranka,
		Leidžia balselius per gires ir gojus,
		Geisdamos liūdnus palinksmint artojus.

		O žmonės? Žmonės paplūdo kraujuose,
		Iškilo vaidas, vienybė pražuvo,
		Kartais tik meilė, kaip paukštelis liuosi.
		Dar juos suglaudžia. Tokia duja[17 - duja – dulksmas, perk.: sąmyšis. [przypis edytorski]] buvo.

		Nemune biednas[18 - biednas – vargšas. [przypis edytorski]]! Greit per srovę tavo
		Su ugnies kardu trauks minės plešikų
		Ir linksmus gojus, kur gegės kukavo,
		Apnuogs nuo grožės žaliųjų vainikų.
		Trenksmas paukštelį išbaidys iš sodo
		Ir vis, kas yra tavo meilės verta,
		Vis, kur noturos[19 - notura – natūra, prigimtis. [przypis edytorski]] ryšiai pasirodo,
		Žmogaus piktybė sunaikins iš karto.
		Tik veidaliotas[20 - veidaliotas – vaidilutis, senovės lietuvių ir prūsų pagonių kunigas, aukuro prižiūrėtojas. [przypis edytorski]] prieš norą piktųjų
		Suglaus giesmelėj širdis milinčiųjų.




I





Rinkimas vado


		Marijenburgo varpai suskambėjo,
		Trenkė armotai[21 - armota (lenk.) – didelis šaunamasis ginklas. [przypis edytorski]], bubnai sudrebėjo;
		Išpuolė diena kryžiokams prakilna[22 - prakilna – brangi, didelės vertės, svarbi. [przypis edytorski]]:
		Visi komtūrai susirinko mieste,
		Meldžias su širdžia pajautimo pilna,
		Idant[23 - idant – kad. [przypis edytorski]] jų ūmus[24 - ūmus – greitai supykstantis. [przypis edytorski]] Dievs teiktus apšviesti
		Dėl išrinkimo sav gadniausio[25 - gadnas (brus.) – vertas, tinkamas, geras. [przypis edytorski]] vado,
		Nes perdetinį šiandien kelti žada.

		Diena ir antra praeina ant rodos,
		Tarp brolių pulko daug gadniųjų[26 - gadnieji  – tinkami, geri, vertingi. [przypis edytorski]] yra,
		Bet rinkt ne lengva, nes kiekvieno vyro
		Nuopelnas, šlovė ir cnatos[27 - cnata (lenk.) – dorybė. [przypis edytorski]] vienodos;
		Tačiaus abelną[28 - abelnas (brus.) – bendras, visuotinis. [przypis edytorski]] tarp rinkėjų rodą
		Už visus stato aukščiaus Vallenrodą.

		Jis atėjūnas, Prūsuos nepažįstams,
		Padarė divus[29 - dyvai – keisti, stebuklingi dalykai. [przypis edytorski]] kitoms karalystėms;
		Ar mušė Maurus ant Kastil'jos kalno,
		Ar Turkams rodė silą[30 - sila – jėga. [przypis edytorski]] savo delno,
		Ar murus plėšė – visur pirmutinis,
		Kaip liūtas priešui puolė prie krūtinės;
		Arba turniejuos, jei ėjo ant kardo,
		Už čėso[31 - čėsas – tisas, kukmedis. [przypis edytorski]] priešas dėl šlovės jo vardo,
		Bijodams gėdos už stengimą dyką[32 - dykas – pašėlęs, pasileidęs. [przypis edytorski]],
		Taip jam užleido viršūnės vainiką.
		Ne tik už drąsą jam jaunystėss metuos
		Teko šlovinga tarp kareivių vieta,
		Bet jį dabino krikščioniškos cnatos,
		Meilė, pakara[33 - pakara (lenk.) – nuolankumas. [przypis edytorski]], paniekinims svieto.

		Nebuvo garsus tarp draugių ant dvaro
		švelniu liežuvio priderančiu stonui[34 - stonas (lenk.) – visuomenės sluoksnis pagal kilmę. [przypis edytorski]],
		Bet niekad kardo dėl užpelno gero
		Nėra pardavęs ant službos[35 - služba (sl.) – tarnystė. [przypis edytorski]] baronui.
		Klioštoriaus[36 - klioštorius (lenk.) – vienuolynas. [przypis edytorski]] tamsias numylėjo sienas,
		Dievui pašvęsdams savo jaunas dienas;
		Niekino svieto garbę, urėdystę[37 - urėdystė – urėdo pareigos, darbas. [przypis edytorski]],
		Navat[38 - navat (lenk.) – net. [przypis edytorski]] giesmele, mergaičių draugystė
		Pas šaltą širdį prieigos negavo.
		Klausės nerodžiai pagirimo savo,
		Į skaistų veidą žiūrėti nemėgo,
		Nuo meilių žodžių kuo toliausiai bėgo.

		Ar jis toks buvo šalts iš prigimimo,
		Ar paskui stojos[39 - stojos (sl.) – tapo. [przypis edytorski]] – pasakyti sunku;
		Ne sens, bet žilas ir ant veido žymu,
		Jog ir datyręs[40 - datyręs (sen.) – patyręs. [przypis edytorski]] aštrią laiko ranką (runkų).
		Kartais – linksmesnei užėjus adinai[41 - adina – čia: gadina – valanda. [przypis edytorski]] —
		Kaip ir nubudęs, jauniesiems ant divų,
		Štukas ir juokus kaip sodint sodino,
		Arba mergaitėms žodelį vežlivą[42 - vežlivas (rus.) – čia: mielas, malonus. [przypis edytorski]],
		Ant pagyrimo už patogią lytį,
		Metė šypsodams kaip vaikeliams titį[43 - titis (sen.) – tėtis. [przypis edytorski]].
		Bet toks linksmumas buvo trumpas, retas;
		Benkiek kas žodį tars abejotingą,
		Kurs tav neženklus ir paprastas matos,
		Ojam jau širdį užšaldė meilingą.
		Taip žodžiai: meilė, kaltybė, tėvynė,
		Ar užminimas[44 - užminimas – užuomena. [przypis edytorski]] Lietuvos ir mūšių,
		Ūmai linksmybę nuo jo veido trynė.
		Ir vėl liūdnumas apisiautė dūšią,
		Ir vėl, į dūmas[45 - dūma (brus.) – mintis, apmąstymas. [przypis edytorski]] pasinėręs, vienas
		Tyloms sėdėjo per naktis ir dienas.
		Gal dėl šventybės pašaukimo savo
		Raškažia bego, kaip sveto nekistes.
		Vieną tik žemes saldumą ragavo —
		Raškažį[46 - raškažis – prabangus, lengvas gyvenimas. [przypis edytorski]] mielą tikros prietelystės,
		Vieną turėjo prietelių gyvatos[47 - gyvata – gyvenimas. [przypis edytorski]],
		Kurį gadniausiu darė aukštos cnatos,
		Labiausiai šventas ir pabažnas stonas,
		Buvo tai senas minikas[48 - minikas – kas mena, užmina mįsles. [przypis edytorski]] Albonas.
		Tasai jo griešną[49 - griešnas – nuodėmingas. [przypis edytorski]] dūšią spavedojo[50 - spavedojo – klausė išpažinties. [przypis edytorski]],
		Tas paslaptinę jo širdies žinojo.
		Laimingas! Rojų jau ant žemės rado,
		Kas su šventaisiais prietelystę veda.

		Taip broliai ėmė nuošaliai teirautis,
		Mislyj[51 - mislyj – mintyse. [przypis edytorski]] vartyti vyro ypatybes.
		Atrado kliautę[52 - kliautė – yda. [przypis edytorski]] – katras gi be kliautės?
		Konrads kaip ugnies saugojos girtybės,
		Konradas puotoj tikus kaip bažnyčioj,
		Bet, užsidaręs pats vienas seklyčioj,
		Dažnai srovėje apgirdančio vyno
		Piktas negandas ir sielas skandino.
		Tuočės [53 - tuočės – tuomet. [przypis edytorski]] tarytum jis iš naujo gema[54 - gema – dab. gimsta. [przypis edytorski]]:
		Ant rūsto veido rausvos temes kėlės,
		Mėlynos kitkart ir nemažos lėlės,
		Kurios nuo laiko truputį aptemo,
		Jau vėl kaip jaunos naujus žaibus pila,
		Atsidusimai krūtyse nutyla,
		Ašara meilės tikiai veidu rieda,
		Rankos ant kanklių, lūpos giesmę gieda
		Svetima kalba; nors žodžių nežino.
		Bet tam, kas klausos, širdį sukabina
		Gana užgirsti balsą kaip iš grabo,
		Gana išvisti būdą giesmininko,
		Širdis ir rankos nnuo pajautų[55 - pajauta – jausmas, pojūtis. [przypis edytorski]] dreba,
		Pomėtis dirba iš paskiausios galės,
		Akis nuleistos tarytumei tiko
		Kaž’ką žemėse sugaut dėl giesmelės.
		Koks gi jos mazgas? Ne kaip gal jis vaiko
		Savo jaunystę su pomėties tinklu
		Po sraują tėkmę praėjusio laiko.
		O kur jo dūšia? Šventnyčioj paminklų.

		Bet skurdūs kankliai iš giesminio kuodo
		Niekad linksmesnio balso neišduoda;
		Ir rūstus veidas, šiaip nebodams[56 - bodėti – nemėgti, nekęsti. [przypis edytorski]] nieko,
		Baidosi juoko kaip smertelno grieko[57 - griekas (sl.) – nuodėmė. [przypis edytorski]].
		Visas jis striūnas[58 - striūna (lenk.) – styga. [przypis edytorski]] užgauna paeiliai,
		Lig tos, kur širdžiai skamba linksmiai, meiliai,
		Visaspajautas klausitojas junta,
		Tiktai svarbiosios – vilties nesupranta.

		Dažnai jį broliai užeina iš tylo,
		Stebis perimti negirdėtą bylą.
		Konradas tuočės šoka kaip iš miego,
		Numeta kanklius, giesmės nebegieda,
		Baisiausiais žodžiais graso ir rūgoja[59 - rūgoti – barti, priekaištauti. [przypis edytorski]],
		Tylom’s Albonui kažką pasakoja,
		Šaukia kareivius, žada pakoroti,
		Bet kam taip graso, negali žinoti.
		Gąsčiojas broliai; o Albonas sėda
		Ir umus vyro prie draugių naminių
		Viena pažiūra kaip žinuonis rėdo,
		Pažiūra pilna žodžių paslėptinių.
		Ar joje kerštą ar viltį parodo,
		Tojaus suminkštin širdį Vallenrodo,
		Tojaus no kaktos narso rukšles[60 - rukšlė – raukšlė. [przypis edytorski]] trina,
		Akis užgesia ir veidą vėsina.
		Lyg kad žverinčiuj ant smarkybės[61 - smarkybė – stiprybė. [przypis edytorski]] liavo[62 - liavas (sl.) – liūtas. [przypis edytorski]]
		Užveizdas, reikšdams kietą valdžią savo.
		Tarp suprašytų žiūrinčiųjų minių
		Duris atplešia krotu geležiniu.
		Sustaugia žvėrys tai net ausis spengia,
		Net veidą žmonės nuo išgąsčio dengia:
		Užveizdas vienas su reta drąsybe
		Akis įspyręs į bestiją žiūri
		Ir tokia dūšioj paslėpta galybę
		Kaip ant pavadžio smarkininką[63 - smarkininkas – kas labai smarkus, rūstus, žiaurus. [przypis edytorski]] turi.




II



		Varpai suūžė ant kuoro[64 - kuoras – bokštas [przypis edytorski]] koplyčios,
		Nuobažnus[65 - nuobažnas (sl.) – dievobaimiingas. [przypis edytorski]] žmones ant nešparo šaukia;
		Su pirmu garsu iš rodų[66 - roda (lenk.) – pasitarimas. [przypis edytorski]] seklyčios
		Komtūrai, broliai ir kareivei plaukia
		Į namus Dievo, maldas karštas neša
		Ir šventos Dvasios padėjimo prašo.




Giesmė


		Dvasia šventoji, paversme šviesybės,
		Į Tave šiandien nusibėga žmonės
		Su karšta malda iš širdies gilybės,
		Geisdami Tavo švenčiausios malonės.
		Nuleisk į širdis spindulį skaisčiausią,
		Kurs mums nuo klaidės tikru būtų ginklu,
		Kurs paženklintų iš mūsų gadniausią
		Garbės aukštosios – perdetinio ženklu.
		Mes sūnūs žemės toj pulsim ant kelių
		Prieš tą, kas vertas bus malonės Tavo.
		O Jėzau Kristau, išklausyk vaikelių,
		Apreišk akliesiems šventą valią savo!
		Tegul išvista per umų aklystę
		Tą, kas tur platint Tavo karalystę.
		Tegul už vadą vienširdžiai išrinkę,
		Prieš jį ir galvas ir širdis palenkia.

		Pabaigę maldą, iš vyriausio valios
		Visi išėjo oran[67 - oran – į orą, t.y. į lauką. [przypis edytorski]] pasilsėti;
		Liepta netrukus vėl sugrįžt atgalios
		Ir vėl iš naujo Dievą malonėti.

		Vieni ant kiemo tebėra ant kojų,
		Arba susėdę ant gonkų[68 - gonkas (lenk.) – prienamis, veranda. [przypis edytorski]] vedinas,
		Kiti, išklidę po sodą ir gojų,
		Kur klėsta jaunas, gražus ąžuolynas,
		Kvepuoja dūšia, ramumu pripilta,
		Ir vaikštinėja. Naktis tiki, šilta,
		Balzomu oras dosniai pašlakstytas,
		Jaučiasi arti gaivinantis rytas.
		Mėnuo, naktinę baigdamas kelionę,
		Pro debesėlio blizgančią pašonę
		Į patalinę apsiblausęs slinksta,
		Akis mieguistas praverdams iš reto,
		Tai vėl užverdams, pats nepasimato,
		Kaip sunki galva kaskart žemyn linksta.
		Taip pat griaudingas be vilties mylinčius,




Конец ознакомительного фрагмента.


Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию (https://www.litres.ru/pages/biblio_book/?art=23544538) на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.



notes



1


skanskonis – skanėstas, gardumynas. [przypis edytorski]




2


ineiga – dab.: įžanga. [przypis edytorski]




3


gyvastis – gyvybė. [przypis edytorski]




4


dalo – trump. nuo dalijo; skyrė. [przypis edytorski]




5


ruimingas – erdvus, platus. [przypis edytorski]




6


gojus – nedidelis miškas, giraitė. [przypis edytorski]




7


saidokas – strėlių ar akmenų svaidomasis lankas. [przypis edytorski]




8


priešininkų vietą – čia: priešininkų vietoje. [przypis edytorski]




9


muškietą – senovinis dagtimi uždegamas šautuvas. [przypis edytorski]




10


prapultis – sen. pražūtis. [przypis edytorski]




11


rubežius – siena, užsienis. [przypis edytorski]




12


smertelnas (iš rus.) – mirtinas. [przypis edytorski]




13


spurguota – pumpuruota, su pumpurais. [przypis edytorski]




14


žilvitis – guosių šeimos medis. [przypis edytorski]




15


liuosios – laisvos. [przypis edytorski]




16


liaunas – lengvai linkstantis. [przypis edytorski]




17


duja – dulksmas, perk.: sąmyšis. [przypis edytorski]




18


biednas – vargšas. [przypis edytorski]




19


notura – natūra, prigimtis. [przypis edytorski]




20


veidaliotas – vaidilutis, senovės lietuvių ir prūsų pagonių kunigas, aukuro prižiūrėtojas. [przypis edytorski]




21


armota (lenk.) – didelis šaunamasis ginklas. [przypis edytorski]




22


prakilna – brangi, didelės vertės, svarbi. [przypis edytorski]




23


idant – kad. [przypis edytorski]




24


ūmus – greitai supykstantis. [przypis edytorski]




25


gadnas (brus.) – vertas, tinkamas, geras. [przypis edytorski]




26


gadnieji  – tinkami, geri, vertingi. [przypis edytorski]




27


cnata (lenk.) – dorybė. [przypis edytorski]




28


abelnas (brus.) – bendras, visuotinis. [przypis edytorski]




29


dyvai – keisti, stebuklingi dalykai. [przypis edytorski]




30


sila – jėga. [przypis edytorski]




31


čėsas – tisas, kukmedis. [przypis edytorski]




32


dykas – pašėlęs, pasileidęs. [przypis edytorski]




33


pakara (lenk.) – nuolankumas. [przypis edytorski]




34


stonas (lenk.) – visuomenės sluoksnis pagal kilmę. [przypis edytorski]




35


služba (sl.) – tarnystė. [przypis edytorski]




36


klioštorius (lenk.) – vienuolynas. [przypis edytorski]




37


urėdystė – urėdo pareigos, darbas. [przypis edytorski]




38


navat (lenk.) – net. [przypis edytorski]




39


stojos (sl.) – tapo. [przypis edytorski]




40


datyręs (sen.) – patyręs. [przypis edytorski]




41


adina – čia: gadina – valanda. [przypis edytorski]




42


vežlivas (rus.) – čia: mielas, malonus. [przypis edytorski]




43


titis (sen.) – tėtis. [przypis edytorski]




44


užminimas – užuomena. [przypis edytorski]




45


dūma (brus.) – mintis, apmąstymas. [przypis edytorski]




46


raškažis – prabangus, lengvas gyvenimas. [przypis edytorski]




47


gyvata – gyvenimas. [przypis edytorski]




48


minikas – kas mena, užmina mįsles. [przypis edytorski]




49


griešnas – nuodėmingas. [przypis edytorski]




50


spavedojo – klausė išpažinties. [przypis edytorski]




51


mislyj – mintyse. [przypis edytorski]




52


kliautė – yda. [przypis edytorski]




53


tuočės – tuomet. [przypis edytorski]




54


gema – dab. gimsta. [przypis edytorski]




55


pajauta – jausmas, pojūtis. [przypis edytorski]




56


bodėti – nemėgti, nekęsti. [przypis edytorski]




57


griekas (sl.) – nuodėmė. [przypis edytorski]




58


striūna (lenk.) – styga. [przypis edytorski]




59


rūgoti – barti, priekaištauti. [przypis edytorski]




60


rukšlė – raukšlė. [przypis edytorski]




61


smarkybė – stiprybė. [przypis edytorski]




62


liavas (sl.) – liūtas. [przypis edytorski]




63


smarkininkas – kas labai smarkus, rūstus, žiaurus. [przypis edytorski]




64


kuoras – bokštas [przypis edytorski]




65


nuobažnas (sl.) – dievobaimiingas. [przypis edytorski]




66


roda (lenk.) – pasitarimas. [przypis edytorski]




67


oran – į orą, t.y. į lauką. [przypis edytorski]




68


gonkas (lenk.) – prienamis, veranda. [przypis edytorski]


